Pradžia
Chanemijos pramonė
Miško pramonė Tekstilės pramonė Nuorodos

Tekstilės pramonė

Tekstilės pramonė - viena seniausių Kinijos pramonės šakų. 1936 m. tekstilės pramonė davė 35% bendrosios pramonės produkcijos. Pirmojo penkmečio pabaigoje, visų pirma vystant sunkiąją pramonę, tekstilės pramonės dalis sumažėjo iki 22%, bet ir tebėra didžiausia Kinijos pramonės šaka. Žodis tekstilės pramonės Kinijoje neretai vartojamas kaip medvilnės pramonės sinonimas. Tai nenuostabu, nes 97% visų audinių - medvilniniai. Medvilninių audinių gamyba Kinija užima trečiąją vietą pasaulyje, atsilikdama tik nuo JAV ir Indijos. Tačiau, nepaisant smarkiai išsivysčiusios pramonės, daugybė gyventojų, kurie beveik visi nešioja pigius medvilninius drabužius, dar jaučia audinių trūkumą. Kol kas vienam gyventojui pagaminama tik apie 10m medžiagos, keletą kartų mažiau, negu pirmaujančiose pramonės šalyse, todel labai svarbu toliau plėsti šią pramonės šaką. Iki šalies išsivadavimo 9/10 viso medvilnės pramonės pajėgumo buvo sutelkta pajūrio rajonuose, tame tarpe pusė priklausė vienam Šanchajui, be to, didžioji dalis įmonių naudojo ne savą, o importinę žaliavą. 1946 m. 4/5 medvilnės, sunaudotos Šanchajaus rajono medvilnės fabrikų, buvo importinė. Nuo užsienio rinkos gerokai priklausė ir kiti du svarbūs medvilnės pramonės centrai - Tianczinis ir Cindao. Po 1949 m. Kinijoje buvo surinkta žymiai daugiau medvilnės. Tai leido smarkiai sumažinti jos importą. Jei 1946 m. buvo Įvežama pusė viso reikalingo medvilnės kiekio, 1950 m. - Vs, tai jau 1956 m. importas patenkino tik Vis medvilnės poreikių. Augant žaliavos bazei, palaipsniui keičiasi ir medvilnės pramonės pasiskirstymas; ji vis labiau priartėja prie gausių vidaus žaliavos šaltinių ir plačių realizavimo rinkų, nuo kurių anksčiau buvo atsijusi. Daug naujų šios šakos centrų sukurta tankiai gyvenamuose ii" daug medvilnės auginančiuose Šiaurės, šiaurvakarių ir Centrinės Kinijos rajonuose: Pekine, Chandane, Siczia-čžuane, Čženčžou, Uchanyje, Sianyje, Ururnčyje. Todėl vidiniams rajonams tenkanti bendrojo medvilnės įmonių pajėgumo dalis 1956 m. padidėjo iki 1/4, o Šanchajaus dalis sumažėjo iki 1/3. Žinoma, neracionalaus pramonės pasiskirstymo pasekmės dar jaučiamos. Nepaisant visokeriopo raedvilnin-kystės vystymo, svarbiausias medvilnės pramonės rajonas - Rytų Kinija - patenkina tik 2/3 savo žaliavų poreikių, Šiaurės Kinija sunaudoja vos pusę, o Centrinė - 3/4 savo medvilnės išteklių. Į Rytų Kiniją gabenama daug medvilnės iš Šiaurės ir Centrinės Kinijos, o iš Rytų Kinijos
i visus šalies kampus iš vežiojama gatava produkcija.